Alfa.

Ar žinai, kas būna, kai įsimyli netinkamą žmogų? Ar žinai, kas būna, kai negali jo pamatyti, su juo pašnekėti ar tiesiog sėdėti tyloje? Ar įmanoma mylėti neskleidžiant kibirkščių lavinos, kurį kyla, kai pamatai tą žmogų? Va dabar aš myliu taip. Su protu.

Loveless.

Taip noriu padėkoti kai kurioms gyvenimo moterims, kad net nežinau, kur dėtis. Ypatingai dėkoju savo vienai trumpai vasaros pakeleivei, kuri įrodė, jog nieko šitam pasaulyje nėra tikro, kad nereikia dėti vilčių, aukoti naktų ir prašyti pasilikti. Tiesiog reikia gyventi ir jausti, ką ir kaip nori daryti. Ji tikriausiai ne taip mąstė (o gal ir taip, nežinau), bet padėjo man taip pradėti gyvenimą iš naujo. Dabar aš gyvenu tik akimirkom ir niekur nenoriu užsibūti per ilgai. Namai tapo gatvė, baras, draugų nuomojamas kambarys- žodžiu, ten, kur man yra gerai.
Supratau, kad praleidau tiek velniškai gero laiko ir dėl ko? Dėl to, jog maniau, kad pasaulis sukasi kitaip, bet jis sukasi taip, kaip nori ir retai kada sukasi varomas idealizmo idėjos. Visi nori tik gyvent ir pajaust, visa mano aplinka išbyrėjus grandinė ir aš jos savo drebančiom rankom surinkti negaliu. Dar ne dabar, dar ateis laikas, kai norėsiu pats nedrebėti.
Visi ir visos, pamirškite visuomenės jums sukurtus ir duotus normatyvus. Išlaisvinkite save nuo mažiausių įsipareigojimų ir mėgaukitės tuo, šypsokitės apsiniaukusiai dienai, apsimaukite rožines kojines, išeikite dabar pat atsisėsti ant artimiausio suolo atsigerti kavos ar arbatos ir tiesiog stebėti, kaip vėjas žaidžia su likusiais lapais, kaip retai praeinantys žmonės skuba namo sušilti... Gėrėkitės vien tik smulkmenomis, kaip aš dabar gėriuosi visomis rudomis akimis, kurios man darė įtaką, nors jų ir nėra šalia, bet kiekvienai jų porai galėčiau drąsiai pasakyti 'ačiū, kad esi ar buvai, kai man to reikėjo'. Džiaukitės, kaip aš dabar džiaugiuosi klausydamas muziką, išgirsdamas kiekvieną garsą, kuris nutyla ir vis dar aidi, kuris užauga ir tarsi sprogsta...
Laužykite visus savo standartus ir nusistatymus, tikėkite niekuo, net pačiu savimi. Tiesiog plaukite velniop iš čia į ten, kur gera. Porai minučių užmirškite viską, ką lig šiol žinojote ir gyvenkite savo jutimais.
O Tau ar būna, kad sprogsti viduje?

No Matter What.

Užplūdo keisti jausmai, kai užeini į seniai lankytus namus. Juose šilta,ramu, gera, bet kažkaip nesaugu. Jausmas lyg sėdėtum ant adatų ar adatos būtų įremtos į Tavo smilkinius. Nors saulė dažė viską šviesiom ir ryškiom rudenio spalvom, man pasaulis atrodė pilkas, o žmonės juodi. Aplinka tapo ypatingai sunki, kai išgirdau vienuolių kažkokias giesmes, taip neaiškiai, tyliai, bet aidinčiai. Tokia slopinanti ir stabdanti nuotaika, jog galvojau būsiu iškeptas vietoj skaniausio pasaulyje maisto. Aš palikau ten dalį savęs...