Neplanuota minčių sinchronija.

Aš būsiu tas baltas popieriaus lapas.

Tas, kuris yra visiškai tuščias.

Tik suglamžytas baisiai galbūt,

Ir vietom išpurvintas, bet dar baltas.

Ir aš būsiu tas lapas, kuris bus pirmas.

Aš būsiu tas, kuris neleis Tau pasiekt,

Neleis Tau pasiekt kitų lapų baltų.

Ir Tu taip stipriai nekęsi manęs.

Bet aš vis tiek mylėsiu Tave paslapčia,

Nes Tu liesi mane kiekvienąkart,

Kiekvienąkart, kai sieksi kito lapo balto.

Aš leisiu Tau glamžyt mane stipriai,

Ir aš nepyksiu, kai purvinsi mane,

Aš mylėsiu, nes Tu liesi mane.

* * *

Ir vėl aš pradedu nuo nulio bėgti,
Save tamsiam pasauly giliai paslėpti.
Kur mano pėdos ar bėdos pašėlę lakstė,
Negalvojau apie žiemą - vėl vidų drasko.

Mačiau, kaip keitėsi pilki žmonių veidai,
O aš tik stoviu įkaltas nekaltai.
Kišai po presu - esu sumaltas,
Bet visad būsiu Tavo baltas.