Pavadinimas nieko nereiškia.

Ak, kaip man patinka tie žmonės iš reklamų. Netgi, mmm, kaip saldu. Ar kada nors norėtumėte tokį susitikti ar netgi turėti tokį draugą savoje kompanijoje? Juk kaip būtų smagu turėti tą nuoširdžią personą, kuri nuolat išsišiepus taukštų:
a) jei mergina: apie naujausius įklotus, pėdkelnes, įvairiausius šampūnus ir t.t.;
b) jei vaikinas: apie neskanų alų, Old Spice ir Gillette...
Nors visgi reikėtų pataisyti (bet vis tiek to nedarysiu), jog ne tik vaikinai apie alų ir apskritai apie alkoholį šnekėtų. Nuostabios ir protingos merginos juk visąlaik išgeria tai alaus prie ežero su draugais ar pigaus brendžio su draugėmis restorane, o tada visi susėda į savo pigius pasaulius, išlekia iš baro, kampą dar kokį nuvimtelna ir, galop, sėda už gražios naujos mašinos vairo ir keliauja iki medžio, suolelio ar tiesiog dėl supykusios mašinos sėdį it musę perkandę...
Gerai, kad cigarečių reklamų neberodo. Nors jokia tai problema- vis tiek visi puikiai rūko.

You're already gone.

Fantazija yra toks labai įdomus dalykas. Vieniems tai tik gerų dalykų šalis, tačiau jos pagalba gali pats save į kapus nuvaryti. Pradėsi mąstyti, žmogus, apie meksikiečius juodaodžius, kurie šneka lenkų kalba ir yra žydai, tai juk mažų mažiausiai širdies smūgį gausi. Fantazijos kely net rožinis pūkuotas meškiukas gali būti tik iškrypęs prievartautojas...
Atmeni tą naktį? Sėdėjom skirtinguose kraštuose, kiekvienas sau, ignoruodami pasaulį. Buvome visiškai paskendę į muziką. Ar atsimeni, kai man paskambinai ir nustebusiu, bet vis dar meiliu ir saldžiu, balsu pasakei, kad groja Bob'o 'Is This Love', o aš atkirtau iš nuostabos, kad tą patį ką tik įsijungiau? Ir toliau tik tai, kas gali būti geriausia: savęs išlaisvinimas bėgant greitai rengtis, skubant daryti mėtų arbatą. Pirmą valandą nakties. Jokios menkiausios dvejonės negalėjo būti. Skubus batų rišimas ir bėgimas į sutartą vietą stebėti dangaus, mėnulio ir žvaigždžių...
Kaip buvo gera tą padaryti ir nejausti kaltės jausmo. Kaip buvo gera galvoti ir svajoti, kad Tu bent vieną minutę pabūsi daugiau su manim.
Ir visgi, aš esu laisvas.

88-ILY-04.

Visiško vidinio aš išlaisvinimas kvėpuojant tūkstančio žmonių prakaitu, grojant per amžius nutrintus viso pasaulio kompozitorių kūrinius, klausant pigių ir nereikšmingų žmonių kalbų, gyvenant bent vienai valandai tik savo malonumui... Atsikelti jaučiant ką tik iškepto pyrago kvapą, gauti pačią mieliausią žinutę iš pat ryto, kuri sveikina Tave su dar viena diena, gerti kavą sėdint ant žolės ir stebėti kaip paukščiai blaškosi po pievas net neįpusėjus dienai, deginti laužus ir dešimtis žiburių beprotiškai žvaigždėtą naktį- degintį mūsų aistrą. Deginti vienas kitą.
Viskas būtų taip gerai, jei ne Tu. Kaip aš Tavęs vis dar negaliu išmesti...