Sweet.

Tai- nesibaigiančių destrukcinių pokalbių naktis apie kosmosą. Kiekvienas iš mūsų sėdime skirtingose planetose užsirakinę ir tik davę leidimą sau ar kitiems prieiname vieningą nuomonę. Stebuklai gi. Tokiu dabar esu labiau patenkintas ir laimingas.
'Sun is shining,
The wheather is sweet.'

Pavasaris.

Keistas jausmas apima, kai pajauti vėl ateinantį pavasarį. Maloniai vėsaus oro gūsis gaivina Tavo pavargusią po žiemos veido odą. Ji įgauna vis šiltesnę spalvą ir plaukai ima spindėti nuo vos kyšančios saulės. Matau akyse keistą jausmą, kurį paaiškinti žodžiais yra išties nelengva.
Tai ne drąsos, bet ryžto turintis žvilgsnis. Sekantis Tave ir juntantis kiekvieną norą, kurį, atėjus tinkamai akimirkai, labai gerai išpildo. Aisbergų ten daug, bet ne tiek, jog neįžiūrėčiau Jos norų ir dalinių troškimų. Noro niekad nepralaimėti ir pažinoti save: nepamiršti savo kainos ir ją didinti. Ir žinote ką? Ji moka tai daryti. Ji moka statyti daug ir nuolat rizikuoti. Ji laimi. Nes nebijo rizikuoti ir eiti pirmyn. Tačiau neskuba sukti viena ar kita linkme 'tiesiog' principu. Dėl to Ji laimi. Džiaugsmas atsiranda ramiame veide, o akyse nušvinta tik banga gėrio ir rūpesčio per užstingusias ledo upes ir ežerus, per visus aisbergus. Ji išnyksta.
Labai netikėta ir smagu matyti žmones taip pat greitai pasikeičiančius, kaip mūsų orai: saulė, vėjas, debesys, lietus, kruša, sniegas, debesys, saulė. Skirtumas tik tas, kad šie pokyčiai įvyksta per dieną ir mums beprotiškai keista. Žmogui savaitė ir stebimės kaip taip greit...

Take me to Your Omega Point...

Gruodžio mėnesis,
Bet man nešalta viduje:
Sušildei taip,
Kaip sprogsta žvaigždės danguje.