Visi žmonės kažkada palieka. Toks yra mūsų būdas- palikti kitus. Ir aš paliktas esu. Ir pats palikęs esu.
Tai, kas mus verčia suktis ir gyventi. Tai, kas mus jungia. Tai, ko niekada nenorėjai pamiršti. Bet pamiršti, nes esi vienas iš visų. Kad ir koks būtum unikalus ir vienas, bet esi vienas iš daugelio. Aš esu vienas iš daugelio. Ne mane vieną paliko ir aš ne vieną palikau. Tik pasakyk, ar tai tikrai nėra svarbu? Ar nesvarbu tai, kad Tave paliko ir Tu palikai?
Su visiška tuštuma aš būtent dabar esu. Tai, kas gali mane gelbėti jau nėra su manimi. Kad ir kiek mes kovotume už tik pačius save ir keiktume kitus, mums reiks tų kitų. Ir tai tikrai yra skaudu, nes jų nėra. Su visiška tuštuma aš esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą