2014 m. gruodžio 2 d., antradienis

Maskuoti likimą.

Galva tinsta nuo minčių. Nebepakeliu savo paties sukurto pertekliaus. Viskas, ką kiekvienas iš mūsų turi, tėra minties galia. Jei susigalvosi, kad gali nugalėti Marianų įdubą, tai kažkada tą ir įvykdysi. Jei susigalvosi, kad esi puikiausias meilužis, kažkada juo ir tapsi. Jei susigalvosi, kad esi niekas, tai ir tapsi niekuo, dulke. Visur yra tiesa. Sakysi požiūrio reikalas ką pasirinkti. Aplinkybės. Nulemia mūsų viską. Vakarienei valgysi kepsnį arba mėšlo krūvą. Tiesos nėra. Egzistuoja tik tarpsnis, kurį suprantam gyvenimu, nors esam įkalinti terminu 'pradžia ir pabaiga'.

Pripažinimas
Klaidų skaudžių.
Jas padarei
Be atodairos
Klupdamas
Nematydamas kitų žmonių skausmų,
Užjausdamas vien tik tai save,
Mintis ir giliausias kūno lentynas,
Nes iškraipei
Supratimą
Gyvo kūno
Švelnumą rytuos,
Kai lieti Ją pirštų galuos
Šviečiant saulei ant ledo
Skaidraus kaip sielos kapuos.
Kentėk
Per amžius
Skausmus
Tu vienas jausk.
Išvaduok
Ir mintis
Kaip paukščius į suterštą orą
Paleisk, kad uždustų, numirtų -
Pats save paskandinsi tamsoj.
Pripažinimas
Nebeišgelbės
Sielos kančios
Degsi per amžius, visados.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą