S.

Niekas nesupras to,

Ką patiri Tu tik viena.

Niekas negelbės tos,

Kuri nesupras ir kitų.

Mes ramiom juk širdim

Leidžiam skęsti saviems,

Kaip išjungdami šviesą

Nepaliekam vilties.

Tos visos užmuštos

Mažos popiežiaus avelės,

Nesupras tik vieno,

Kad ne jos yra mūsų,

O mes esam jų.

Trumpam sustoja laikas, kai išeidamas pamatai ant borto sėdinčią seną pažįstamą. Ji verkia. Nežinau kodėl, bet to man ir nereikia žinoti. Naktiniai žibintai geltonai dažo jos juodus plaukus. Tą akimirką ji buvo viena, nors aplinkui sukiojosi bent dešimtis žmonių. Ji vis tiek buvo viena.