Kad ir kaip nekenti visko, kas vyksta aplink... Kad ir kiek kartų jau stovėjau ant cemento prie bedugnės... Kad ir kaip kartais noriu pasakyti 'Ne, prašau, užteks'... Kad ir kaip norėčiau išnykti... Kad ir kaip norėčiau ką nors nužudyti... Aš sustoju tik penkioms minutėms ir spalvos sugrįžta į mano pasaulį. Ir jis tampa ramus. Iki kito gyvenimo paspęsto pelėkauto.
Viskas priklauso tik nuo to, kaip ir kieno akimis pažvelgsi į situaciją. Aš dar žmogus, nes nepamiršau meilės ir skausmo jausmo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą