Rūkiau dūmų motiną ant šlapio betono balkone. Mano mintys kaip būsimas pavasario vėjas taškėsi į visas puses kraujais. Pakėliau akis į audrą ir liepiau snaigėms nenutilt. Gamta už tai davė stiprų vėjo gūsį į veidą ir mintys trumpam sustojo...
Aš gi 'rubiko kubikas' patikėtas išspręsti ką tik gimusiam kūdikiui. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą